- atpūtis
- ãtpūtis sm. (1) 1. atsipūtimas, atilsis, poilsis: Ãtpūtis būs gyvoliuo Pln. Po rugiapjūties atėjo trumpas atpūtis rš. Duok arkliams ãtpūtį, t. y. kad atsipūstų J. 2. (vėjo) papūtimas: Kipšas jiems piršo naują idėją, neštą iš kitur atpūčių vėjo rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
